„Turime labai dosnų turizmui miestą, nes jo istorija – ilga, komplikuota, o jo veidas – labai įvairus. Todėl kiekvieno gido, kuris į šį darbą atsineša savitos patirties ir žinių iš kitur, Vilnius yra vis kitoks, net jei jis vedžioja turistus po tokias pačias vietas kaip kiti kolegos.

Mano Vilnius – arčiau realybės. Turbūt kartais suklystu, bet bent jau siekiu, kad jis būtų kuo tikroviškesnis. Matyt, žurnalistinio darbo įgūdžiai prasimuša – kelti klausimus, aiškiai atskirti versijas nuo faktų. Mes neturime daug šaltinių, kurie galėtų paliudyti iki smulkmenų, kaip praeityje kažkas vyko. Negana to, per šimtmečius kaip nenuginčijama tiesa nusėdo visokių ideologinių istorijos konstruotojų, kurie šiais laikais būtų vadinami piarščikais, legendos. Supratau, kad jei per savo ekskursijas nesu nusiteikusi fantazuoti, ką pirklys Mykolas pasakė farmacininko dukrai Apolonijai stovėdamas po jos balkonu ir kaip ji tą momentą nuleido akis, tai svarbu bent jau perteikti miesto ar jo tam tikros dalies atmosferą, paraginti ekskursijos dalyvius pamąstyti, ar tikrai viskas buvo taip, kaip parašyta vadovėliuose”, – pasakoju žurnalistei Aidai Valinskienei.

Visą interviu skaitykite čia, o susitiksime ekskursijose ir kelionėse. 

(Nuotraukos – Butauto Barausko)